- išpindinėti
- 1 išpindinė́ti iter. dem. išpinti: 1. Tie broliai išpindinė́ja kasas Žrm. Nepameni, kap, išpindinė́damos [jaunosios] kasą, gieda? Arm. Rūtų vainikėlį išpindinėjo Arm. 2. Geri skariniai, aš išpindinėjau pati Dv. 3. Žilviais išpindinė́ja lotas prieg krekvų Kls. Po vienam kuoli daro tvoras ir žagarais išpindinė́ja Kls. \ pindinėti; įpindinėti; išpindinėti; supindinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.